Naujienos Gimnazijos veikla Pasiekimai Pagalbos skyrius Veiklos stebėsena Vaiko gerovės komisija Tai naudinga Viešieji pirkimai Nuorodos Archyvas Administracinė informacija Teisinė informacija Struktūra ir kontaktai Pasvalio Petro Vileišio Pasvalio Petro Vileišio Pasvalio Petro Vileišio gimnazija gimnazija gimnazija Lapkričio 25 diena buvo įsimintina – Tarptautinės tolerancijos dienos proga įvyko pirmasis susitikimas-diskusija su mokiniais nuotoliniu būdu. Su gimnazistais per  Zoom programą  sveikinosi ir tolerancijos tema diskutavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė Deimantė Čirvidienė ir medikė chirurgė, šiuo metu dirbanti Antakalnio ligoninėje Dovilė Ragažinskaitė.  Susitikimo metu abi viešnios sutarė, kad viena iš labiausiai išreikštų netolerancijos formų darbe – diskriminacija lyties atžvilgiu. „Ne visi vyrai sugeba priimti tai, kad būtent moteris pareigūnė teisėtai reikalauja atlikti vieną ar kitą veiksmą“, – teigė Deimantė. „Ne paslaptis, kad mūsų valstybėje labiau vertinami vyriškosios lyties chirurgai“, – sakė D. Ragažinskaitė. Dovilė pabrėžė, kad kažkodėl mūsų visuomenėje moteris savo karjerą turi pradėti nuo minuso, kai tuo tarpu vyrai ją pradeda nuo nulio.  Diskusijoje abi viešnios išryškino dar vieną problemą – šmeižtą ir patyčias internete. Deimantės nuomone, nors nuo šmeižto internete policijos pareigūnus saugo Policijos departamento Imuniteto tarnyba, visgi neigiamų ir įžeidžiančių komentarų apie pareigūnų darbą vis dar apstu. Tuo tarpu Dovilė pripažino, kad kovoje su patyčiomis ir šmeižtu medikai palikti vieni. Ji nuogąstavo, jog gydytojo reputacijai sugadinti dažnai užtenka vos vieno žmogaus, nes žmonės įprato skaityti atsiliepus apie gydytojus ir tikėti visais neigiamais komentarais. Ji teigė, kad niekaip nesuprantanti, kodėl daliai žmonių atrodo, kad medikas 11 metų mokėsi su intencija nužudyti žmogų, o ne jam pagelbėti.  Viešnių nuomone, žmonės yra linkę nuolatos mokyti ir patarti, kaip kitam dirbti jo darbą. Diskusijoje dalyvavusi chirurgė Dovilė sarkastiškai pabrėžė, kad atsiradus Google programai žmonės kažkodėl nusprendė, jog nereikia 11 metų mokytis medicinos, kad taptum mediku. Ji teigė, kad pacientai linkę patys konstatuoti sau ligas, nurodyti medikui atlikti vienus ar kitus tyrimus.  Tuo tarpu pareigūnė Deimantė pasakojo, jog pasitaiko atvejų, kada  po 3 valandų fiziškai ir emociškai varginančių derybų su ginkluotu ir pavojingu asmeniu, kaimynai nesibaimindami stovi už nugaros ir stebėdami situaciją nesidrovi aiškinti, ką pareigūnai turi daryti, pabrėžia, ką, anot jų, jie darė netinkamai. „Žmonės nesupranta, jog pareigūnas privalo atlikti darbą taip, kaip numato teisės aktai ir čia nėra vietos interpretacijoms“ ,– sakė ji. D. Čirvidienės nuomone, smurtas, įvairūs įžeidžiantys žodžiai ir epitetai, erzinimas, ignoravimas, kaltės suvertinimas, chuliganizmas – tai niūri pareigūno kasdienybė. Deimantė pripažino, kad šiame darbe nuolatos turi kovoti su savimi, savyje „gesinti“ kylantį pyktį, susitaikyti su žmonių nepagarba ir netolerancija. „Skaudu, kad net ne tarnybos metu mums, kaip pareigūnų šeimai, savo vaikų akivaizdoje tenka klausytis įžeidžiančių žodžių“, – teigė ji.   Diskusijoje Dovilė svarstė, kodėl tiek daug abiturientų renkasi medicinos studijas. „Jei jie nori tapti herojais, turiu nuliūdinti, kad tikrovė kitokia“, – sakė ji. D. Ragažinskaitė pripažino žodį „Ačiū“ savo darbe girdinti ypač retai. „Po ilgo laiko padėkos žodį išgirdau priimamajame pirmojo karantino metu, kada visuomenė mus vadino herojais, bet ir tada žinojau, kad ilgai tai netruks“, – pasakojo ji.  Pripažinkime, tiek pareigūno, tiek mediko darbas yra sunkus. Vedini pareigos jausmo jie privalo atlikti savo darbą nepriekaištingai, nepriklausomai nuo to, ar žmogus palankiai žiūri į jo darbą. Jie kasdien turi taikstytis su netolerancijos apraiškomis, išlikti ramūs ir mandagūs, o tai, pripažinkime, tikrai nėra lengva. O kaipgi sumažinti netoleranciją visuomenėje? Viešnios teigė, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, kartu susikuriant tolerantišką aplinką.  Labai dėkojame viešnioms ir gimnazistams, dalyvavusiems susitikime. Ir nepamirškime – ar tolerantiška ir supratinga bus mūsų visuomenė, priklauso nuo visų mūsų. Ypač džiugina pareigūnės D. Čirvidienės pastebėjimas, kad jaunimas yra gerokai tolerantiškesnis, linkęs bendrauti ir bendradarbiauti. Galbūt ateis laikas, kai kiekvienas pareigūnas ir medikas žodį „Ačiū“ savo darbe girdės kasdien. Būtent to viešnioms ir palinkėsime.