© Pasvalio Petro Vileišio gimnazija 2017 Naujienos Gimnazijos veikla Pasiekimai Pagalbos skyrius Suaugusiųjų mokymo skyrius Veiklos stebėsena Svetainės medis Vaiko gerovės komisija Tai naudinga Viešieji pirkimai Nuotraukų galerija Nuorodos Archyvas Mokinių dailės galerija Projektinė veikla Muziejus Laikraštis Vileišiečiai Kontaktai Pasvalio Petro Vileišio Pasvalio Petro Vileišio Pasvalio Petro Vileišio gimnazija gimnazija gimnazija
Kelionė į Švediją spalio 21-23 dienomis Mūsų kelionė prasidėjo 123 gimnazijos kabinete aptariant saugaus elgesio kelionės metu taisykles. Jos skambėjo  maždaug taip: nebandykite patikrinti, ar labai šaltas vanduo, neeksperimentuokite, kuris greičiau pasieks vandenį,  šokdamas nuo borto, nebandykite įrodyti savo tiesos kokiam nors ,,užsišventusiam“ užsieniečiui. Kai mokytojas Linas  Kruopis įsitikino, kad mes viską supratome, su savo lagaminais patraukėme į autobusą, kurio kelionės tikslas buvo Rygos  keleivių jūrų uostas. Bevažiuojant autobusu mokytojai L. Kruopis ir A. Maračinskas mums paaiškino, kad turime visur ir  visada jaustis Petro Vileišio gimnazijos vardo vertais gimnazistais, būti savo krašto ir gimnazijos patriotais ir tai  išreikšime dainuodami gimnazijos dainą. Bandymu dainuoti choru autobuse mokytojai neliko sužavėti, nes dainavome  tikrai nekaip. Kai privažiavome uostą, visi prilipome prie autobuso stiklų pažiūrėti, kokiu keltu mes plauksime. Pirmas  įspūdis? Tai tiesiog labai labai didelis laivas. Užsiregistravę ir pasiėmę kajučių raktus, patraukėme įlaipinimo link, suėję į keltą nuskubėjome ieškoti savo kajučių. Pasirodo, tame kelte kelionės pradžioje tikrai yra kur pasiklysti. Atrodė, tik  spėjome įsikurti, o mokytojai jau kvietė mus bendram susitikimui kelto denyje pasiklausyti, kaip skamba mūsų balsai. Po  šito bandymo mokytojas L. Kruopis pasakė, kad daugiau nebedainuosime, bet vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa. Kai  išplaukėme, ėjome į konferencijų salę, kur mūsų laukė dviejų valandų trukmės pamoka, kurią sudarė Švedijos  ekonomikos, geografijos ir istorijos dalys. Kad ir kaip stengėsi mokytojas Linas pamoką vesti įdomiai, jam kas 5 minutes  tekdavo priminti mums, kad būtume dėmesingi. Po ilgos dienos buvo tikrai sunku neužmigti, bet skatinami saldžiais  prizais už aktyvumą mes kažkaip išgyvenome, keista, bet aš dar šį bei tą atsimenu ir šiandien. Po to prasidėjo pramoginė  kelionės dalis, tikros atostogos. Ėjome į karaokė diskoteką ir siautėme po visą laivą. Kadangi kai kas pasiėmė į kelionę  dvi dėžes „Cheetos“ bulvių traškučių, mes visus pakelius draugiškai išsidalijome po kajutes. Buvo jų didžiulis perteklius,  todėl atidavėme vieną dėžę savo naujiesiems draugams iš Šiaulių. Pasirodo, negalima valgyti penkių pakelių bulvių  traškučių per vieną kartą. Vėliau paaiškėjo, kas būna tiems, kas taip daro - jiems būna labai negera. Aš nuėjau miegoti tik  paryčiais, bet girdėjau - buvo ir tokių, kurie visai nemiegojo.   Atsikėlę ryte ėjome valgyti pusryčių ir grožėtis pro kelto kavinės langus atsiveriančiais vaizdais. Plaukėme pro  Švedijos pakrantėje esančias salas, kuriose buvo daug namukų raudonais stogais, - tai nuostabus vaizdas. Išsilaipinę  Stokholmo uoste (Švedijos sostinėje), patraukėme autobusų stotelės link. Važiavome per visą miestą, kol pasiekėme vieną  iš senamiesčio salų, tada išlipome. Priėję krantinę sustojome, apžvelgėme puikią prieš akis atsivėrusią panoramą ir  mokytojų paraginti vėl užtraukėme gimnazijos himną, pavyko geriau negu kelte. Toliau ėjome kreivomis ir siauromis  senamiesčio gatvelėmis, per tiltus, salas, kol pasiekėme Karališkųjų rūmų kiemą, kur stebėjome karališkosios sargybos  keitimosi ceremoniją. Sustoję į būrį didžiulio obelisko papėdėje šalia Karalių rūmų vėl bandėme demonstruoti savo  muzikinius gebėjimus atlikdami Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos dainą, tik šįkart mus įamžino ne vien mokytojas,  filmuodamas gimnazijos istorijos archyvui, bet ir kiti turistai. Vėliau čia pat pasistiprinome sumuštiniais bei šiek tiek  pailsėjome. Trumpai pailsėję, nuėjome į šalia esantį senamiesčio kiemą apžiūrėti skulptūrėlės „Berniukas, žiūrintis į  mėnulį“, patrynėme jo galvytę, tikėdamiesi norų išsipildymo. Stokholmiečiai rūpinasi savo laimės talismanais - aprengia  juos žiemai šiltais drabužiais. Skulptūrėlei numegzta šilta žieminė kepurė ir šalikėlis, kad nesušaltų. Eidami vienu iš  daugelio tiltų, jau prie parlamento, vėl stabtelėjome - dabar savo iniciatyva, norėdami pademonstruoti patriotiškumą, dar  kartą užtraukėme gimnazijos dainą. Mokytojas L. Kruopis pasakė, kad padainavom labai gražiai ir kad daugiau  nebedainuosime. Šįkart nebeapgavo. Be to, ant tilto susilaukėme ir aplodismentų iš aplinkinių, o tai labai paglostė  savimeilę - dainavome jau žymiai geriau negu kelionės pradžioje. Pėstute perėję visą senamiestį, galiausiai atėjome ir į  garsųjį „Vasa“ muziejų, kuriame yra XVII a. laivas. Čia mes kartu su Vilte trumpai papasakojome jo tragišką istoriją.  Užtektinai pasivaikščioję po muziejų, miesto autobusu grįžome į uostą, kur mūsų laukė keltas. Planavome, kad antras  vakaras tikrai bus šaunesnis už pirmąjį, bet apsirikome, nes buvo kiek kitaip. Po vakarienės, kuri buvo labai skani,  pradėjo stipriai supti. Supimas buvo toks didelis, kad nė vienas iš mūsų nebeįgyvendino savo planų pasilinksminti. Visi  buvo ramūs ramutėliai savo kajutėse, kai kurie ir voniose, o mokytojai ėjo nuo kajutės prie kajutės ir dalijo vaistų,  padedančių išvengti pykinimo. Vieniems jie padėjo, kitiems - ne. Ištvėrę pusiau bemiegę, pilną didelių bangų naktį  susikrovėme daiktus ir ryte buvome Rygos uoste. Su tuo pačiu autobusu, kurio šįkart kelionės tikslas buvo Pasvalys,  grįžome namo. Kelionė buvo smagi ir nuotaikinga, džiaugiuosi, kad važiavau. Su tokia kompanija važiuočiau vėl ir vėl. Ačiū 1c  klasės auklėtojui Linui, kad suorganizavo šią išvyką, ir už tai, kad nepaliko mūsų Švedijoje. Nors tikriausiai daugelis  nebūtų supykę... Ieva Venskevičiūtė, 1b