© Pasvalio Petro Vileišio gimnazija 2017 Naujienos Gimnazijos veikla Pasiekimai Pagalbos skyrius Suaugusiųjų mokymo skyrius Veiklos stebėsena Svetainės medis Vaiko gerovės komisija Tai naudinga Viešieji pirkimai Nuotraukų galerija Nuorodos Archyvas Mokinių dailės galerija Projektinė veikla Muziejus Laikraštis Vileišiečiai Kontaktai Pasvalio Petro Vileišio Pasvalio Petro Vileišio Pasvalio Petro Vileišio gimnazija gimnazija gimnazija
Frankofonų kongresas Frankofonijos dienų paminėjimą vainikavo kovo 26 d. Vilniaus viešbutyje Radisson Astoria įvykęs trečiasis prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų  kongresas. Daugiau nei šimtas mokytojų, dėstytojų, direktorių bei savivaldybių švietimo skyrių atstovų iš visos Lietuvos dalyvavo šiame susitikime, tarp jų ir  gausi pasvaliečių delegacija: Pasvalio savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K. Polekas, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorius V. Rimša,  gimnazijos pagalbos poskyrio vedėja J. Valuntonienė, prancūzų kalbos mokytoja J. Mockuvienė, EMILE mokytojai - N. Sakalauskienė, V. Stravinskas, L. Kruopis  ir Lėvens pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytoja V. Stapulionytė.   Kongreso prioritetas – suvienyti prancūzų kalbos puoselėtojus. Prancūzijos ambasadorė p. Maryse Berniau  savo įvadinėje kalboje džiaugėsi Lietuvoje  įgyvendinamų projektų sėkme, prancūzų kalbą Lietuvoje puoselėjančių asociacijų atsinaujinimu, tarpinstituciniu Prancūzijos ir Lietuvos bendradarbiavimu  švietimo srityje.   Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas atidarė kongresą ir savo kalboje skatino daugiakalbystę, nes šiandien jau nieko  nenustebinsime mokėdami anglų kalbą, o praktiniai gebėjimai bendrauti keliomis kalbomis – skaityti naujausią literatūrą, dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir  projektuose, bendrauti įvairiomis užsienio kalbomis – tai vertingos šiuolaikiško žmogaus  kompetencijos. Naujos kalbos mokymasis - tai naujas gyvenimas ir  nauja siela... Neatsitiktinai  Sveikatos mokslų vidurinėje mokykloje Kaune mokoma prancūzų kalbos.   Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas viceministras Rimantas Vaitkus, atsakingas už aukštąjį mokslą, pristatė prancūzų kalbos pasirinkimo tendencijas  per pastaruosius 10 metų. Prancūzų pirmosios užsienio kalbos pasirinkimas sumažėjo 0,5 proc., o kaip antrosios išaugo 4 proc. Šiuo metu prancūzų kalbą  besimokantys sudaro 2,5 proc. visų besimokančių. Sveikintinas EMILE tinklas, kurį sudaro 950 mokinių. Aukštajame moksle populiarėja inžinierių, medikų ir  fizinių mokslų studijų ir mobilumo programos.   Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos pirmininkė Vilija Sušinskienė pristatė asociacijos siekius, veiklos metodus bei projektus.   Kalbos atašė Luc Aubry pristatė pagrindinius projektus, kuriuos Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutas numato įgyvendinti lingvistikos ir švietimo  bendradarbiavimo srityje. Kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria visos kalbos, ieškoma būdų, kaip tas problemas išspręsti. Numatyti mokymai mokyklų  vadovams,  apmąstymams skirtas seminaras, kaip paruošti patrauklų prancūzų kalbos mokytoją bei kaip paskatinti mokinius rinktis mokytis kuo daugiau kalbų,  kad  jauni žmonės galėtų keliauti, dirbti visame pasaulyje. Vėliau du Prancūzijos ambasados pakviesti sociolingvistikos ekspertai, Montpeljė universiteto  mokslininkai Henri Boyer ir Carmen Alen Garabato pradėjo tradicinę interaktyvią sesiją. Jie atskleidė kolektyvinių reprezentacijų svarbą. Šis sumaniai ir  suprantamai perteiktas mokslinis požiūris dėl prancūzų kalbos vartojimo, kurio iššūkiai ir aktualumas puikiai suvokiami, paskatino visiems naudingas diskusijas ir  pasidalijimą patirtimi.   Kongreso dalyviai buvo vaišinami prancūzišku pietų meniu. Šiais metais dalyviai mėgavosi triušienos užkandžiu, troškinta aviena, desertu, kurį paruošė  specialiai Frankofonijos dienų proga Prancūzų instituto kvietimu į Lietuvą atvykęs šefas konditeris Philippe Hourdequin.   Baigėsi įvairiaspalviai frankofonijos mėnesio renginiai, bet gimnazijoje nesibaigia EMILE projektai – integruotas dalykų ir prancūzų kalbos mokymas.  Projektas vertingas tuo, kad didina individualias jauno žmogaus galimybes, gerina jo socialinę integraciją bei atveria kelius į frankofoniško pasaulio kultūrą.   Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame daugiakalbiame pasaulyje jauniems žmonėms nebepakanka mokėti vieną užsienio kalbą. Reikia mokėti kuo  daugiau kalbų, tik tada galima jaustis pilnaverčiu Europos ir pasaulio piliečiu.   Gimnazija turi senas ir gilias prancūzų kalbos mokymo tradicijas, kviečiame antrokus tęsti prancūzų kalbos mokymąsi, o besidomintys šia kalba,  civilizacija – rinktis šią kalbą kaip trečiąją užsienio kalbą, Bus įdomu ir šaunu – nepasigailėsite!   Užsienio kalbų skyriaus vedėja G. Kruopienė,   prancūzų kalbos mokytoja J. Mockuvienė